Slauga

Turinys:

  1. Ką daryti susidūrus su artimojo slauga pirmą kartą?
  2. Kas yra slauga ir slaugytojo profesija?
  3. Kas yra slaugos priemonės?
    1. Slaugos priemonių-išlaidų kompensacija
  4. Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?
  5. Ambulatorinės slaugos paslaugos
  6. Slaugymo kaina
  7. Slaugos (globos) namai
    1. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos
  8. Slaugos studijos
    1. Slaugytojo padėjėjo mokymo programa
  9. Slaugos mokymai ir konsultacijos
    1. Demencija sergančio asmens priežiūra
    2. Šlapimo nelaikymas ir su tuo susijusios problemos
    3. Saugus paciento perkėlimas
    4. Pragulos. Kaip jų išvengti
    5. Griuvimų prevencija ir aplinkos pritaikymas
    6. Asmens higiena senyvame amžiuje
    7. Mitybos patarimai vyresniame amžiuje
  10. Paliatyvioji slauga

Slauga namuose – ką daryti susidūrus su artimojo slauga pirmą kartą?

Pirmą kartą susidūrę su šeimos nario ar artimojo slauga, galite pasijusti lyg patekę į nepažįstamą teritoriją. Kiekvienos ūmios ar lėtinės ligos ir kiekvieno konkretaus žmogaus atveju slaugos ir priežiūros poreikiai skirsis, todėl labai svarbu įvertinti sergančiojo būklę, jo reikmes ir sudaryti individualų slaugos planą. Pasitelkus į pagalbą slaugos specialistus ir socialinius darbuotojus, bendraujant su įvairiomis valstybinėmis ar nevyriausybinėmis institucijomis, slaugomam asmeniui galima suteikti didžiulę pagalbą. Dažnai slaugomiems asmenims praverčia bet kokia finansinė, socialinė ar psichologinė pagalba, nes jie nėra savarankiški ir nepajėgūs socialiai dalyvauti visuomenėje. O artimiesiems svarbu įvertinti savo galimybes, gebėjimus ir nuspręsti, kiek jie gali dalyvauti artimojo slaugoje, kiek gali sau pagelbėti pats pacientas ir kiek reikia profesionalų priežiūros.

Slauga namuose

Siekiant, kad žmogus elgesys, susijęs su sveikata, būtų tinkamas, reikia suderinti tris svarbius komponentus: asmenį turi supti sveikatai palanki aplinka, turi būti teikiama aiški informacija, patarimai, kaip elgtis, ir didinama savirūpa.

Artimasis, turintis reikiamų žinių apie slaugą, jos procesą ir tinkamą slaugos priemonių naudojimą, gali ne tik pasirūpinti slaugomu asmeniu, bet ir išsaugoti gerą savo savijautą, išlikti socialiai aktyvus, išvengti vienišumo ir izoliacijos. Slaugos konsultacijų centras SIDABRA siūlo profesionalios slaugos sprendimus ir susistemintą informaciją apie slaugą ir socialinę pagalbą teikiančias organizacijas.

Kas yra slauga ir slaugytojo profesija?

Slauga – tai asmens sveikatos priežiūros sritis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Slaugytojo profesinę kompetenciją sudaro įgūdžiai, gebėjimai ir žinios, kurias jis įgyja studijuodamas ir nuolat tobulindamasis pagal nuolatinę slaugos praktikos ir mokslo pažangą. Slaugytojas privalo ne tik išmanyti klinikinės slaugos ar medicinos priemonių veikimo ir valdymo principus, bet ir mokyti pacientą, jo šeimos narius ar artimuosius sveikatos tausojimo, sveikos gyvensenos ir lėtinių ligų valdymo principų.

slaugytoja

Kas yra slaugos priemonės?

Slaugos priemonės – tai priemonės, skirtos neįgalių žmonių poreikiams tenkinti ir (arba) gyvenimo kokybei gerinti, taip pat slaugos procesui sergant ūmiomis ar lėtinėmis ligomis palengvinti, sveikstančių asmenų kasdienei gyvybinei veiklai užtikrinti. Slaugos priemonėmis laikomos įvairios slaugos prekės nuo slaugos kosmetikos ar higienos priemonių ūmiai susirgusiems asmenims, sugeriamųjų gaminių ar techninių pragulų profilaktikos priemonių iki pačios sudėtingiausios perkėlimo technikos.

Slaugos priemonių-išlaidų kompensacija

Pacientams, kuriems yra diagnozuotas šlapimo nelaikymas ir nustatytas jo laipsnis (diagnozių pagal TLK – 10 – AM R32, N31, N39.3, N39.4,) arba diagnozuotas išmatų nelaikymas (R15):

  • esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui – 60 vienetų įklotų per mėnesį, kurių sugeriamumas – nuo 300ml.
  • esant dideliam šlapimo nelaikymo laipsniui – 60 vienetų sauskelnių arba 120 įklotų, kurių sugeriamumas – nuo 300ml., arba 120 vienkartinių paklodžių.
  • suaugusiems asmenims, nelaikantiems ir išmatų, ir esant dideliam šlapimo nelaikymo laipsniui, išrašoma 90 vienetai sauskelnių arba 120 įklotų, kurių sugeriamumas – nuo 300ml., arba 180 vienkartinių paklodžių.
  • vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir tokio sprendimo galiojimas nėra pasibaigęs, arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas sunkaus neįgalumo lygis, – 60 vienetų sauskelnių arba 120 vienetų įklotų, kurių sugeriamumas – nuo 300ml., arba 120 vienetų vienkartinių paklodžių.
  • vaikams, nelaikantiems išmatų ir suaugusiems asmenims, nelaikantiems tik išmatų(R15), išrašoma 45 vienetai sauskelnių arba 60 vienetų įklotų, arba 90 vienkartinių paklodžių.

Sauskelnės yra grupuojamos pagal du kriterijus: dydis ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai grupuojami į 2 grupes: šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui, o vienkartinės paklodės yra grupuojami pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį. Kiekvienoje grupėje pagal specialią formulę apskaičiuojama suma, kuri yra kompensuojama.


Daugiau informacijos rasite čia: https://sidabra.lt/bendra-info/slaugos-priemoniu-kompensacija/

Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?

Pirminės palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos apima gydymo, slaugos, kitas minimalias sveikatos būklės palaikymo paslaugas ar priemones bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems ir kitiems pacientams, kai yra aiški ligos diagnozė, nereikia aktyvaus gydymo ir kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Minimalios sveikatos būklės palaikymo paslaugos pacientui teikiamos siekiant išsaugoti individualų fizinį aktyvumą, pagal galimybes palaikyti organizmo funkcinį pajėgumą ir užtikrinti slaugos poreikius. Slaugos poreikiai – tai pagrindiniai fiziologiniai, psichiniai ir socialiniai paciento, šeimos, bendruomenės poreikiai, kuriems tenkinti reikalinga slaugytojo pagalba. Visiems privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apdraustiems pacientams šios paslaugos apmokamos šio biudžeto lėšomis. Už šias sveikatos priežiūros paslaugas PSD apdraustiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, mokėti nereikia. Slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios šios veiklos licenciją ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Slaugos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos pacientų namuose, pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje (poliklinikoje), slaugos ar paliatyviosios slaugos ligoninėje.

Ambulatorinės slaugos paslaugos

Ambulatorinės slaugos namuose paslaugos – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientui jo namuose. Šiomis paslaugomis siekiama užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą, tenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinti paciento savirūpą ir gerinti jo gyvenimo kokybę. Teikdamas slaugos namuose paslaugą, slaugytojas atlieka injekcijas, sulašina vaistus prijungęs lašinę ir kateterį, paima kraujo, šlapimo ir kt. mėginius laboratoriniams tyrimams, padaro elektrokardiogramą, prižiūri žaizdas, pragulas ir taiko jų profilaktikos priemones, prižiūri dirbtines kūno angas (stomas), pamaitina pacientą enteriniu būdu ir kt.

Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos namuose paslaugų turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Gydytojas siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos namuose paslaugų reikia pacientui.

Kompensuojamos ambulatorinės slaugos namuose paslaugos nemokamai teikiamos asmenims, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai. Nuo 2019-12-12 iš PSDF biudžeto lėšų vienam paslaugos gavėjui per kalendorinius metus gali būti apmokamos ne daugiau kaip 104 ambulatorinės slaugos namuose paslaugos.

Ambulatorinės slaugos paslaugas teikia slaugytojai, turintys bendrosios slaugos praktikos licencijas, slaugytojo padėjėjai, kineziterapeutai.

Slaugymo kaina

Slaugos paslaugos teikiamos ir apmokamos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Slaugos paslaugos taip pat gali būti mokamos ir teikiamos privačių įmonių ir (ar) asmenų

Iš PSDF biudžeto apmokamas paslaugas, teikiamas slaugos įstaigoje, pacientas gali gauti ne daugiau kaip 120 dienų per metus. PSDF biudžeto lėšomis mokama tik toms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ), kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl šių paslaugų išlaidų apmokėjimo.

Kiekviena savivaldybė yra nustačiusi maksimalų slaugos paslaugų slaugos įstaigoje paros įkainį, kuris gali būti dengiamas valstybės lėšomis. Šis įkainis dažniausiai svyruoja nuo 31 euro už parą, turint gydytojo siuntimą, iki 62 eurų už parą. Kaina taip pat priklauso nuo slaugomo asmens poreikių ir gyvenimo sąlygų (pavyzdžiui, vienvietis ar dvivietis kambarys, ar reikia pasirūpinti slaugomojo vartojamais vaistais, higienos priemonėmis, sugeriamaisiais gaminiais ir kt.).

Kompensuojamas ambulatorines slaugos paslaugas, teikiamas slaugos įstaigoje, nemokamai gauna asmenys, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai.

Daugiau informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas galite rasti Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje, spustelėję čia.

Asmenų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų teikimo tvarka reglamentuojama 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme Nr. I-1343.

Mokamų slaugos paslaugų, teikiamų paciento namuose, kaina svyruoja nuo 1 iki 15 Eur už valandą.

Slaugos (globos) namai

Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos

Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos apima gydymo, slaugos ir kitas minimalias sveikatos būklės palaikymo paslaugas, teikiamas bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems ir kitiems pacientams, kai aiški ligos diagnozė, nereikia aktyvaus gydymo ir kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Šios paslaugos teikiamos siekiant išsaugoti individualų fizinį aktyvumą ir pagal galimybes palaikyti organizmo funkcijų pajėgumą.

Siuntimą dėl palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų pacientui išduoda ambulatorinės arba stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas. Pacientai į slaugos ligoninę siunčiami, kai nustatoma galutinė diagnozė ir nereikia papildomo ištyrimo. Paciento buvimo ligoninėje trukmę lemia stacionarinių slaugos paslaugų poreikis, paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas.

Norint gauti TLK kompensuojamas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, būtina turėti gydytojo siuntimą (F-027/a forma).

Globos įstaigos – namai, užtikrinantys pastogę, gyvenimą ir kokybiškas socialines paslaugas senyvo amžiaus, neįgaliems žmonėms ir vaikams, likusiems be tėvų globos.
Suaugusio asmens siuntimo į globos namus tvarka

Laisvos vietos socialinės globos įstaigose

Slaugos studijos

Slaugytojo padėjėjo mokymo programa

Slaugytojo padėjėjo mokymo programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą ir norintiems įgyti slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją. Slaugytojo padėjėjas yra sveikatos priežiūros sistemos darbuotojas, padedantis slaugos personalui įgyvendinti kvalifikuotą slaugą.

Programos tikslas – parengti kvalifikuotą darbuotoją, gebantį padėti slaugos specialistui teikti kvalifikuotas slaugos paslaugas.

Programos paskirtis – sudaryti galimybes įgyti profesines kompetencijas tenkinti higienines paciento reikmes, rūpintis pacientais ir jų artimaisiais, tvarkyti pacientų išskyras ir sekretus, atlikti techninius darbus.

Kursų trukmė: nuo 360 val. iki 900 val., priklausomai nuo mokymų institucijos.

Slaugytojo padėjėjo mokymo programos vykdomos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose.

Pateikiamos slaugos studijų galimybės Lietuvoje:

Programos tikslas – parengti kompetentingus slaugytojus, turinčius slaugos mokslo ir praktikos žinių, įgūdžių ir gebėjimų, galinčius plėtoti ir tobulinti profesines, lyderystės ir komandinio darbo kompetencijas, siekiant asmens, šeimos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos.

https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/slauga

LSMU Slaugos studijų programa rengia bendrosios praktikos slaugytojus, kurie gebėtų savarankiškai slaugyti sergančius bei nepagydomus asmenis, atlikti slaugos bei gydomąsias procedūras, imti mėginius medicininiams tyrimams, mokėtų teikti skubią medicinos pagalbą, mokytų pacientus sveikos gyvensenos principų, tvarkytų medicininę dokumentaciją, mokėtų naudotis įvairiais medicinos instrumentais ir aparatūra.

https://lsmuni.lt/lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos/slauga/

Absolventai galės dirbti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, socialinių paslaugų institucijose – įvairaus amžiaus sveikų ir neįgalių žmonių globos namuose, privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

https://www.viko.lt/studijos/studiju-programos/bendrosios-praktikos-slauga/

Studijos organizuojamos integruojant įvairias klinikines disciplinas, praktiniai užsiėmimai vyksta simuliacinėse klasėse, naudojant vaidybines situacijas, manekenus, videomedžiagą, studentai dirba grupėmis, dalyvauja diskusijose, seminaruose.

https://www.kaunokolegija.lt/studiju-programos/bendrosios-praktikos-slauga/

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos bendrosios praktikos slaugytojus, gebančius dirbti savarankiškai ir komandoje, įgijusius praktinius gebėjimus teikti slaugos paslaugas ir ugdyti pacientų sveikos gyvensenos įgūdžius įvairių lygių sveikatos priežiūros įstaigose, bendruomenėse,  taikant mokslo ir praktikos įrodymais grįstą slaugos praktiką ir  tobulinančius savo profesinę kvalifikaciją bei propaguojančius savo profesijos prestižą.

https://www.utenos-kolegija.lt/studiju-programa/bendrosios-praktikos-slauga

Studentų praktinio pasirengimo kokybę iš esmės gerina atnaujinta studijoms skirta įranga: įgūdžiai formuojami ir lavinami atliekant užduotis su planšetėmis valdomais gyvybines funkcijas imituojančiais manekenais, žaizdų muliažais ir kt. Solidi patirtis (slaugytojai ruošiami daugiau nei 70 metų) ir nuolatinis dėmesys srities naujovėms (programos turinys atnaujinamas pagal tarptautinės slaugos praktikos gerąją patirtį), galimybė įgūdžius tobulinti daugiau nei dešimtyje praktikų garantuoja, kad studentai tampa puikiais specialistais, lengvai randančiais darbo vietas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

https://www.svako.lt/lt/stojantiesiems/studiju-programos/sveikatos-mokslai/bendrosios-praktikos-slauga

Studijų programos paskirtis – parengti tarptautinius standartus atitinkantį slaugos specialistą, gebantį vykdyti funkcijas, reikalaujančias slaugos mokslo ir praktikos žinių bei teorinio pasirengimo, mokslinio-tiriamojo darbo gebėjimų, siekiant asmens, šeimos ir bendruomenės sveikatos.

https://www.ku.lt/svmf/sveikatos-mokslu-fakultetas/struktura/katedros/slaugos-katedra/

Slaugos mokymai ir konsultacijos

Demencija sergančio asmens priežiūra

Tobulėjanti medicina ir slauga suteikia galimybę gyventi ilgiau daugelyje pasaulio šalių. Visuomenei senstant ir didėjant senyvo amžiaus asmenų skaičiui, vis daugiau sergama neurodegeneracinėmis ir geriatrinėmis ligomis. Taip pat smarkiai auga demencijos – ligos, griaunančios žmogaus asmenybę, atvejų skaičius.

Demencija – tai sunkus įgytas progresuojantis atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimas, sutrikdantis asmenybę ir kasdienę veiklą. Vis dėlto demencija nėra neišvengiama senėjimo dalis, kaip mano daugelis žmonių. Remiantis moksliniais tyrimais, pasaulyje naujas demencijos atvejis nustatomas kas tris sekundes. Prognozuojama, kad 2030 m. sergančiųjų demencija bus 75 mln. Demencija – žmogaus asmenybę griaunanti liga. Būdama dar visai nepastebima, ji atima iš žmogaus tai, kas sunkiai apibūdinama, kas daro jį išskirtinį. Demencijos simptomai sunkėja pamažu, jų neįmanoma išgydyti. Demencija sergančių pacientų slauga reikalauja daug kantrybės ir užsispyrimo, o pagalbos poreikis priklauso nuo ligos stadijos. Dažniausiai namuose slaugomo demencija sergančio asmens priežiūra tenka vienam asmeniui, sutuoktiniui ar giminaičiui. Globėjai, slaugantys tokį pacientą, susiduria su įvairiomis – psichologinėmis, emocinėmis, socialinėmis ir finansinėmis – problemomis. Slaugant sergantįjį demencija reikia suprasti fizinius ir emocinius jo poreikius, žinoti, kaip naudotis techninės pagalbos priemonėmis ir t. t., todėl asmenims, slaugantiems sergančiuosius demencija, pati didžiausia dovana yra žinios.

Slaugos mokymai specialistams

Šlapimo nelaikymas ir su tuo susijusios problemos

Šlapimo nelaikymas – medicininė, socialinė, ekonominė ir psichologinė problema, su kuria susiduria ir moterys, ir vyrai. Statistika rodo, kad Lietuvoje nuo šlapimo nelaikymo kenčia iki 300 000 asmenų. Nors šlapimo nelaikymas paplitęs vyresniame amžiuje, tai neturėtų būti laikoma normaliu senėjimo procesu. Šlapimo nelaikymu vadinamas bet koks nevalingas šlapimo ištekėjimas. Šlapimo nelaikymo sunkumą lemia šlapinimosi dažnis ir ištekančio šlapimo kiekis, taip pat sugeriamųjų gaminių naudojimas ir judėjimo apribojimas. Pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai:

  • stresinis šlapimo nelaikymas, kai šlapimo nekontroliuojamai išteka fizinės įtampos metu, čiaudint, kosint;
  • dirglios šlapimo pūslės sindromas – nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas dėl refleksinio sudirginimo (šaltas vanduo, skysčio tėkmės garsas);
  • persipildymas, kai šlapimo išteka dėl perpildytos šlapimo pūslės (užblokuotų šlapimo takų, auglių);
  • nuolatinis nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas esant šlapimo sistemos ligoms;
  • mišrus šlapimo ištekėjimas dėl kitų priežasčių (judėjimo ar psichikos sutrikimų, traumų).

Šlapimo nelaikymo pasekmės yra kompleksinės ir aprėpia tokias problemas kaip higienos problemos ir odos pažeidimai, infekcijos rizika, miego sutrikimai ir griuvimų rizika, socialinės, psichologinės problemos ir finansinės išlaidos. Visos šios problemos turi įtakos gyvenimo kokybei ir dažnai ją smarkiai pablogina.

Nustatyta, kad šlapimo nelaikymą savo gyvenime yra patyręs, patiria ar patirs kas trečias žmogus. Nereikėtų dėl to drovėtis ar jaustis blogai, nes su šia problema dėl vienų ar kitų priežasčių susiduria daugybė senjorų. Sprendimo būdai kiekvienam asmeniui gali būti skirtingi, tačiau visuotinai pripažįstama, kad nepaprastai svarbus yra tinkamų sugeriamųjų priemonių naudojimas. O įvairių profilaktikos ir pagalbos priemonių taikymas turi įtakos slaugomo asmens gyvenimo kokybei ir padeda slaugančiajam. Slaugos konsultacijų centro SIDABRA organizuojamuose mokymuose nagrinėjamas šlapimo nelaikymas, jo priežastys ir pagalba asmenims, turintiems šią problemą.

Daugiau apie šlapimo nelaikymą

Slaugos mokymai slaugant artimąjį

Slaugos mokymai specialistams

Saugus paciento perkėlimas

Terminas „asmens perkėlimas“ apima visus veiksmus, kuriuos tenka atlikti slaugant pacientą, t. y. kėlimą, pernešimą, prilaikymą ir pagalbą judant. Pacientų perkėlimas kelia tam tikrą riziką. Slaugomų asmenų kilnojimas slaugant yra viena iš dažniausių nugaros sužalojimo ir skausmo priežasčių. Su tuo susiduria tiek sveikatos priežiūros darbuotojai, tiek artimieji, slaugantys namuose. Yra skirtumas tarp to, ką žmonės gali pakelti, ir to, ką jie gali pakelti saugiai. Šiuolaikinė pacientų slaugymo koncepcija – tai integruotos slaugos ir priežiūros paslaugos, pagal atitinkamas kompetencijas teikiamos įvairių specialistų komandų. Siekiant sumažinti traumų, susijusių su slaugomų asmenų perkėlimu, dažnį, siūlomos mokymo programos, skirtos tiek slaugantiesiems namuose, tiek sveikatos priežiūros darbuotojams. Šiose programose galima pagerinti turimas kompetencijas ir bazines žinias apie saugaus kėlimo principus, pagalbinių priemonių naudojimą ir įgyti naujų įgūdžių.

Slaugos konsultacijų centro SIDABRA organizuojamuose mokymuose aptariama su kėlimu susijusi rizika ir taisyklinga kūno biomechanika, kalbama apie pagrindinius kėlimo principus ir būdus, pagalbines priemones ir įrangą, praktiškai demonstruojama, kaip ergonomiškai ir saugiai perkelti slaugomą asmenį. Siekiant perduoti šias žinias, naudojama funkcinė lova, manekenas ir kitos mokymams reikalingos priemonės.

Slaugos mokymai specialistams

Pragulos. Kaip jų išvengti

Pragula – tai odos, poodžio ir (ar) gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs spaudžiamose kūno paviršiaus vietose sutrikus kraujotakai ir audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi. Pragulos susidaro tose vietose, kur sukeliamas didžiausias spaudimas tarp sėdėjimo arba gulėjimo atramos ir kaulų.

Pragulai susiformuoti pakanka 2 val., o pakankamai žinių, kaip šiai problemai užkirsti kelią, dažnai neturima. Procesui užsitęsus prasideda odos ir gilesnių audinių sluoksnių nekrozė ir audiniai miršta dėl deguonies stygiaus.

Remiantis 2014 m. Tarptautinėse klinikinės praktikos gairėse pateiktais duomenimis, pragulų paplitimas visame pasaulyje sveikatos priežiūros įstaigose svyruoja iki 72,5 %. Tyrimais nustatyta, kad 95 % pragulų galima išvengti. Pragulų prevencija vykdoma nustatant pragulų susidarymo riziką ir įgyvendinant veiksmingas profilaktikos strategijas. Pastaraisiais metais atliekama tyrimų apie pragulų paplitimą, etiologiją, ieškoma būdų, kaip jų išvengti, atrandamos naujos pragulų profilaktikos priemonės, kurios sveikatos priežiūros specialistams palengvina slaugos procesą, o pacientams sumažina pragulų atsiradimo riziką. Pragulų prevencija yra kompleksinė pagalba, kurią sudaro visavertė mityba, tinkama odos priežiūra, paciento padėties kaitaliojimas, šlapimo nelaikymo kontrolė, techninės pagalbos priemonių naudojimas, terapinių čiužinių naudojimas ir kt. Be to, visos prevencijos priemonės turi būti taikomos kiekvienam pacientui individualiai, pagal sudarytą pragulų prevencijos planą. Todėl asmenims, slaugantiems savo artimuosius namuose, reikia susipažinti su galimomis pragulų prevencijos strategijomis, o specialistams aktualu atnaujinti ar patobulinti įgūdžius, susijusius su pragulų profilaktika, priežiūra ir (ar) gydymu.

Slaugos konsultacijų centro SIDABRA mokymuose, organizuojamuose tiek bendruomenei, tiek specialistams, analizuojama pragulų formavimosi eiga, stadijos ir priežiūros ypatumai, pateikiamos naujausios pragulų profilaktikos rekomendacijos, susijusios su spaudimo matavimo įranga, techninės pagalbos priemonėmis, laiku teikiama efektyvia odos priežiūra ir kt.

Slaugos mokymai slaugant artimąjį

Slaugos mokymai specialistams

pragulos

Griuvimų prevencija ir aplinkos pritaikymas

Yra žinoma, kad norint sėkmingai atlikti kasdienio gyvenimo užduotis ir mėgautis mėgstama veikla svarbu gera pusiausvyra ir mobilumas.

Vis dėlto, remiantis statistika, kasmet griūna 33 proc. žmonių, kurių amžius 65–80 metų, ir apie 40 proc. žmonių, vyresnių nei 80 metų.

Deja, sveikatos priežiūros specialistai sužino tik apie kas antrą patirtą griuvimą. Griuvimų rizika itin aktuali vyresnio amžiaus pacientams. Griuvimų pasekmės smarkiai sutrikdo žmonių sveikatą ir didina jų socialinę izoliaciją.Griuvimas sukelia baimę vėl pargriūti, žmogus stengiasi mažiau judėti, o dėl to kyla daug problemų: vystosi ilgalaikis raumenų susitraukimas (kontraktūros) ar raumenų nykimas, kyla trombozės grėsmė, staigus kraujospūdžio kritimas atsistojus ir kt.

Yra paskelbta nemažai mokslo darbų apie griuvimo rizikos veiksnius, sukurta griuvimų rizikos vertinimo metodikų, žinomos prevencijos priemonės. Įvertinus riziką ir suprantant priežastis griuvimo dažnai galima išvengti. Slaugos konsultacijų centro SIDABRA rengiamuose bendruomenei skirtuose mokymuose kalbama apie tai, kaip pastebėti galimą griuvimų riziką, kokias prevencines priemones taikyti, kaip pritaikyti individualią gyvenamąją aplinką ir kaip elgtis žmogui parkritus.

Slaugos mokymai slaugant artimąjį

Asmens higiena senyvame amžiuje

Asmens higiena – tai žmogaus veiksmų, skirtų švarai palaikyti, sistema, atitinkanti asmens amžiaus anatomines bei fiziologines savybes ir padedanti išsaugoti sveikatą, išugdyti ir palaikyti higieninio elgesio įpročius. Asmeninės higienos lygis gali skirtis, tačiau laikoma, kad svarbiausi geros asmeninės higienos elementai yra kasdienis prausimasis, dantų priežiūra bent kartą per dieną ir tinkama savirūpa.

Senyvo amžiaus žmonėms dažnai atsiranda staigių ar laipsniškų asmeninės higienos pokyčių ir tai gali būti vienas iš pirmųjų ženklų, rodančių, kad ne viskas yra gerai. Tyrimų rezultatai rodo, jog vyresniems asmenims dažnai nustatoma savirūpos stoka: jie ima dalinai ar visiškai negebėti atlikti savo kasdienių veiklų. Tuomet šeimos nariams ir kitiems artimiesiems kyla opus klausimas, kaip palaikyti senyvo žmogaus asmeninę higieną. Šis klausimas aktualus ne tik artimiesiems, prižiūrintiems ar slaugantiems artimąjį namuose, bet ir sveikatos priežiūros specialistams.

Savirūpa, prausimasis ar maudymasis yra viena intymiausių asmens priežiūros sričių, todėl vyresni ar sergantys asmenys kito žmogaus pagalbą gali suprasti kaip pažeminimą. Siekiant sumažinti diskomfortą atliekant kasdienės higienos procedūras, slaugomus asmenis derėtų skatinti kiek įmanoma ilgiau išlikti nepriklausomus. Svarbu nustatyti, ar žmogus išgali pasirūpinti savimi be kitų paramos, ir ką būtent jis gali padaryti pats.

Slaugos mokymai slaugant artimąjį

asmens higiena

Mitybos patarimai vyresniame amžiuje

Vyresnio amžiaus asmenų sveikatos ir gerovės srityje, kaip ir ankstyvojoje vaikystėje, mityba vaidina lemiamą vaidmenį. Pasikeitus biologinėms funkcijoms, daugelis pagyvenusių žmonių netenka apetito, o tai dažnai turi didžiulį poveikį tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Mitybą gali paveikti fiziologiniai senatviniai pokyčiai, psichinė ir psichologinė sveikata, finansinės galimybės, ūmios ir lėtinės ligos, vartojami vaistai, gebėjimo apsipirkti ir gaminti maistą stoka. Taip pat derėtų atminti, kad pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems, todėl suvalgomo maisto kiekis turėtų būti mažesnis, nes nutukimas sukelia įvairias lėtines ligas.

Išvengti mitybos sutrikimų lengviau ir sveikiau negu juos koreguoti ar gydyti, todėl derėtų imtis priemonių, kurios gali padėti senjorams maitintis sveikai. Slaugos konsultacijų centro SIDABRA organizuojamuose bendruomenei skirtuose mokymuose kalbama apie tai, kaip užtikrinti visavertę mitybą vyresnio amžiaus asmenims, kaip pastebėti mitybos nepakankamumą, pristatomas specialiosios paskirties maistas, pagalbinių priemonių panaudojimo galimybės ir aptariama bendravimo svarba valgant.

Slaugos mokymai slaugant artimąjį

Paliatyvioji slauga

Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba – visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra.

Paliatyvioji slauga – tai paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios fizines ir psichologines kančias, padedančios spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas.

Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: ištiktiems komos, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencija ir pan. Gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę ir jo (arba ligonio artimųjų) pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo formą. Taip pat jis kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, kurie priklausomai nuo ligonio sveikatos būklės gali keistis. Atsižvelgiant į paciento ir jo šeimos narių poreikius, reikiamą pagalbą pacientui teikia gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, psichologas ir kiti darbuotojai. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos ir ligoninėje, ir ambulatorinėmis sąlygomis.

paliatyvioji slauga