Pogimdyminis laikotarpis moterims yra jautrus ne vien dėl naujų pareigų, bet ir dėl galimų sveikatos sutrikimų. Po gimdymo, moters organizme vyksta ryškūs fiziologiniai pokyčiai, kurių metu moters organizmas grįžta į pirmykštę būklę iki nėštumo. Gimdyvių jaučiami simptomai ir sutrikimai gali būti įvairūs: skausmas ir diskomfortas tarpvietės srityje (negalėjimas sėdėti, laisvai keisti padėtį lovoje); chirurginės žaizdos tempimas, skausmingumas; gali sutrikti virškinimo/šalinimo veikla (atsirasti vidurių užkietėjimas, išmatų nelaikymas; taip pat moteriai gali sutrikti šlapinimasis ir atsirasti šlapimo nelaikymas ). Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu apibūdinamas, kaip nevalingas, dalinis arba visiškas šlapimo pūslės ištuštinimas. Neretai moterims pakanka nusičiaudėti ar nusijuokti, kad šlapimas nevalingai ištekėtų.
Dažniausi pogimdyminio šlapimo nelaikymo tipai
Įtampos arba stresinis šlapimo nelaikymas
Šis tipas pasireiškia dėl padidėjusio spaudimo į šlapimo pūslę, pvz., kosint, juokiantis, čiaudint arba atliekant fizinę veiklą, pvz., bėgant, šokinėjant ar mankštinantis.
Skubos šlapimo nelaikymas (dar vadinamas dirgliąja šlapimo pūsle)
Šis tipas, tai – staigus, nekontroliuojamas noras šlapintis, dėl kurio dažniausiai šlapimas išteka pakeliui į tualetą.
Mišrus šlapimo nelaikymas
Streso ir skubos šlapimo nelaikymo tipų derinys.
Atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad maždaug 80 proc. nėščių moterų, tam tikru nėštumo laikotarpiu, šlapinasi dažniau. Taip pat, daugiau nei 50 proc. nėščiųjų trečiajame nėštumo trimestre (nuo 32 nėštumo savaitės) vargina šlapimo nelaikymas. Sisteminga literatūros apžvalga nurodo, kad bendras bet kokio tipo šlapimo nelaikymo paplitimas yra 32-36 proc. praėjus trims mėnesiams po gimdymo. Įtampos šlapimo nelaikymo tipas yra labiausiai paplitęs ir pasireiškia tiek tarp nėščių moterų tiek ir pogimdyminiu laikotarpiu.
Dažniausios pogimdyminio šlapimo nelaikymo priežastys
Yra įrodyta, kad nėštumas ir gimdymas padidina šlapimo nelaikymo riziką, dėl kompleksinių problemų. Pirmiausia, tai siejama su pakitusia organų padėtimi pilvo ertmėje nėštumo metu ir padidėjusiu spaudimu į šlapimo pūslę, dėl didėjančios ir spaudžiančios šlapimo pūslę gimdos. Kita priežastis, tai gimdos dugno spaudimas gimdymo metu, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu. Raumenys palaikantys šlapimo pūslę, gimdymo metu, gali būti sužaloti, naujagimiui slenkant gimdymo takais ir toks pažeidimas, vadinamas dubens dugno pažeidimu. Todėl manoma, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais yra didesnė tikimybė susidurti su šlapimo nelaikymo problema nei moterims, turėjusioms cezario pjūvio operaciją.
Taip pat, šlapimo nelaikymo pogimdyminiu laikotarpiu tikimybė didesnė, jei:
- Gimdyvė turi antsvorį;
- Nėštumo metu pasireiškė šlapimo nelaikymas;
- Daugiavaisis nėštumas (dvyniai, trynukai ir kt.);
- Didelio svorio vaisius;
- Užsitęsiąs gimdymo laikotarpis;
- Naudota epidurinė nejautra, gimdant natūraliais gimdymo takais;
- Epiziotomija arba tarpvietės plyšimas;
- Gimdymo metu naudotos akušerinės replės ar vakuuminis ekstraktorius.
Tuo tarpu, pogimdyminiu laikotarpiu keičiantis moters organizmui (lyties organai slenka žemyn, sutrinka šlapimo pūslės rauko funkcija, susilpnėja dubens dugno raumenys) ir grįžtant į iki nėštumo buvusią padėtį, taip pat gali atsirasti šlapimo nelaikymas.
Pagalba pogimdyminio šlapimo nelaikymo metu
Šlapimą sugeriantys įklotai: šie įklotai yra skirtingų sugėrimo lygių ir rekomenduojami pagimdžiusioms moterims, nelaikančioms šlapimo. Jie yra diskretiški, atitinkantys kūno formas ir glaudžiai prie jo priglundantys, o lipnios juostelės juos pritvirtina prie apatinio trikotažo. Taip pat galima naudoti
vienkartines šlapimą sugeriančias kelnaites, kurios dėvimos kaip įprastos kelnaitės.
Kėgelio pratimai (dubens dugno raumenų stiprinimas): rekomenduojama pradėti daryti šiuos pratimus dar prieš pastojant. Ekspertai pažymi, kad dubens dugno raumenų treniruotės gali padėti išvengti šlapimo nelaikymo po gimdymo ir vėlyvojo nėštumo metu.
Optimalaus svorio palaikymas: nurodoma, kad nutukimas taip pat gali būti susijęs su šlapimo nelaikymu. Todėl siekiant sumažinti šlapimo nelaikymo riziką, po gimdymo rekomenduojama palaikyti vidutinę kūno masę, kad išvengti riebalų sankaupų aplink šlapimo pūslę, šlapimtakius, kurie gali turėti įtakos šlapimo pūslės normaliai funkcijai.
Vidurių užkietėjimo prevencija: ši problema gali sukelti spaudimą šlapimo pūslei ir šlaplei ir dėl to atsirasti šlapimo nelaikymas. Kad išvengtumėte vidurių užkietėjimo, rekomenduoja valgyti daug skaidulų turinčio maisto ir vartoti pakankamą skysčių kiekį.
Kada rekomenduojama kreiptis į specialistą?
Nedidelis šlapimo nelaikymas yra dažnas nėštumo metu ir gali trukti kelias savaites po gimdymo. Tačiau moteris turėtų pasikalbėti su gydytoju, akušeriu ar slaugytoju, jei ji nerimauja arba tai tęsiasi praėjus 6 savaitėms po kūdikio gimimo.
Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu yra opi problema, apie kurią reikia kalbėti. Dažnai šlapimo nelaikymo problema sukelia depresiją, prislėgtumo jausmą, neviltį, nervingumą ir nevisavertiškumą. Pogimdyminiu laikotarpiu tai ypač siejasi su pogimdymine depresija, dėl organizmo hormoninių pokyčių ir pasikeitusio moters statuso. Ši problema paveikia moters gyvenimo ritmą ir kokybę: ne tik emocinę būseną, bet ir darbingumą, fizinę veiklą, sutrikdo santykius šeimoje, sumažina lytinį potraukį, moteris dažniau pasirenka socialinę atskirtį. Tai yra rimta ir varginanti būklė, tačiau ji neturėtų pakeisti moters gyvenimo kokybės.
Literatūra:
- Lietuvos akušerių ginekologų draugija. Akušerinė metodika. Antenalinė priežiūra: https://lagd.lt/data/public/uploads/2020/12/akuserine-metodika_antenataline-prieziura-2020.pdf
- Mizgaitienė M., Gulbinienė J. Šlapimo nelaikymo problema pogimdyminiu pogimdyminiu laikotarpiu Socialinė sveikata 2019; 52
- Morkved S., Bo K. Effect of pelvic floor muscle training during pregnancy and after childbirth on prevention and treatment of urinary incontinence: a systematic review. Br J Sports Med, 2014; 48(4), 299-310
- Sangsawang B., Sangsawang N. Stress urinary incontinence in pregnant women: a review of prevalence, pathophysiology, and treatment. Int Urogynecol J. 2013 Jun;24(6):901-12
- Tho, D.H. and Rortveit, G. Prevalence of postpartum urinary incontinence: a systematic review. Acta Obstetricia et Gynecologica Scandinavica, 2010; 89: 1511-1522
- Wang X., Sun Z., Xu T. et al. Efficacy of supervised pelvic floor muscle training with a home-based biofeedback device for urinary incontinence in postpartum women: protocol for a multi-centre randomised controlled trial. BMJ Open 2023;13:e069874
- Wesnes SL., Seim E. Birthweight and urinary incontinence after childbirth: a systematic review and meta-analysis. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol X. 2020 Sep 4;8:100115
- WHO recommendations on maternal and newborn care for a positive postnatal experience. 30 March 2022; Guideline