Demencija laikomas progresuojantis ne tik atminties, bet ir kitų pažinimo funkcijų sunkus įgytas sutrikimas, sutrikdantis asmenybę ir kasdienę veiklą. Jį sukelia smegenų nervinių ląstelių (neuronų) pažeidimas. Nors demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga, tačiau demenciją turinčių asmenų priežiūra dažnai priklauso nuo simptomų kontrolės, kaip ir bet kurios kitos lėtinės ligos atveju. O demenciją turinčių senų tėvų slauga dažnai tampa šeimos ir artimųjų problema.

Žmogaus nervinės ląstelės

Neuronai (arba nervinės ląstelės) – pagrindinės nervų sistemos ląstelės, kurios nuolatos komunikuoja viena su kita. Sveikos suaugusio žmogaus smegenys turi milijardus neuronų, kurių kiekvienas turi kūną ir ilgas išsišakojusias ataugas. Šios ataugos leidžia atskiriems neuronams užmegzti ryšius su kitais neuronais. Vienas neuronas vienu metu jungiasi su daug kitų neuronų, dėl to jis gali sudaryti iki 100 000 jungčių vienu metu. Tokiose jungtyse, vadinamose sinapsėmis, informacija teka mažais cheminių medžiagų pliūpsniais, kuriuos išskiria vienas neuronas, o pasisavina kitas ir tai leidžia signalams greitai keliauti per smegenis. Šie signalai sukuria ląstelinį prisiminimų, minčių, pojūčių, emocijų, judesių ir įgūdžių pagrindą.

Demencijos simptomai ir jų pasireiškimas

Sergant Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, dažnu atveju pirmiausia pažeidžiami neuronai smegenų dalyse, atsakingose už atmintį, kalbą ir mąstymą. Dėl to pirmieji simptomai dažniausiai būna atminties, kalbos ir mąstymo sutrikimai. Nors šie simptomai sergančiam asmeniui yra nauji nusiskundimai, manoma, kad juos sukeliantys smegenų pokyčiai prasideda likus 20 ar daugiau metų iki simptomų atsiradimo. Asmenys, turintys lengvą pažinimo sutrikimą ir kontroliuojamus demencijos simptomus, dažnai gali toliau dirbti, vairuoti ir dalyvauti mėgstamoje veikloje, retkarčiais padedant šeimos nariams ir draugams. Tačiau visos demencijos formos yra progresuojančios, o tai reiškia, kad laikui bėgant simptomai blogėja. Kaip greitai demencija progresuoja ir kokie gebėjimai paveikiami, kiekvienam žmogui skiriasi. Laikui bėgant pažeidžiama daugiau neuronų, esančių skirtingose smegenų dalyse. Todėl, kad būtų galima atlikti kasdienes veiklas, tokias kaip: apsirengimas ir kasdienė higiena; maisto įsigijimas, gaminimas ir valgymas; pasikeitusių šlapinimosi ir tuštinimosi įpročių ar asmens saugumo užtikrinimas, reikia didesnės šeimos narių, draugų ir profesionalių slaugytojų ir socialinių darbuotojų pagalbos. Asmenims, turintiems demenciją, gali pasikeisti nuotaika, asmenybė ar elgesys. Galiausiai, neuronų pažeidimas apima tas smegenų dalis, kurios leidžia atlikti pagrindines organizmo funkcijas, tokias kaip vaikščiojimas ir rijimas. Asmenys tampa priklausomi nuo kitų, žmogus yra slaugomas lovoje, o priežiūra reikalinga visą parą.

Demencija sergančių priežiūros rekomendacijos ir ryšys su aplinkiniais

Pagrindinis demenciją turinčių asmenų slaugos ir priežiūros tikslas yra stabdyti pažintinių funkcijų blogėjimą ir palaikyti išlikusius savirūpos įgūdžius. Tam svarbios tampa šeimos globėjų žinios, kaip organizuoti demenciją turinčio artimojo kasdienį gyvenimą. Svarbu neatsisakyti dalyvavimo veikloje, kuri yra reikšminga demencija sergančiam asmeniui ir suteikia jo gyvenimui tikslą bei padeda užmegzti ryšį su kitais, sergančiais demencija, pavyzdžiui tarpusavio paramos grupėmis. Nemažiau svarbios yra pačio demencijos sindromą turinčio asmens žinios apie ligą ir ateities planavimas.

Šeimos ir artimųjų vaidmuo

Demencijos prigimtis iš esmės yra nenuspėjama, o ramiai aplinkai bet kuriuo metu gali kilti grėsmė. Globėjams tai reiškia nuolatinį stresą, kad krizė gali būti arti. Šeima ir artimieji yra demencija sergančių žmonių orumo ir asmenybės saugotojai. Rūpinimasis demencija sergančiu asmeniu gali trukti daugelį metų, o tai be abejonės turi neigiamą poveikį artimųjų fizinei ir psichinei sveikatai, ypač kai jiems trūksta reikiamos informacijos, žinių apie slaugos priemones(pvz.: odos priežiūros ir apsaugos priemonės, paklotai, šlapimą sugeriantys gaminiai ir pan.) ir paramos. Demencija yra besivystantis sindromas, pasižymintis nuolat kintančiais simptomais, todėl artimiesiems suteiktas švietimas ir parama padeda išlaikyti pusiausvyrą.

Kur kreiptis pagalbos?

Prižiūrėti asmenį, sergantį demencija, yra įsipareigojimas, kuris gali trukti daugelį metų. Darbo ir šeimos gyvenimo sankirta, taip pat žinių apie priežiūrą ir pagalbą poreikis, įtakoja artimųjų asmeninį gyvenimą. Svarbu prisiminti, kad vienam asmeniui susirgus demencija, visos šeimos, artimųjų ir draugų gyvenimas neišvengiamai ir negrįžtamai pasikeičia. Todėl norėdami sužinoti daugiau apie demencijos sindromą, artimųjų slaugą namuose bei įgyti praktinės informacijos apie gyvenimą prižiūrint demenciją turinčius tėvus ir tai kaip tapti globėju – galite sužinoti Slaugos konsultacijų centre SIDABRA, slaugos mokymuose bendruomenei arba paskambinti nemokama linija: +370 800 00226, kur nemokamai konsultuojama apie tai nuo ko pradėti staiga atsiradus poreikiui slaugyti.