Demencijos sindromas. Ką svarbu žinoti?

Tobulėjanti medicina ir slauga suteikia galimybę gyventi ilgiau daugelyje pasaulio šalių. Visuomenei senstant ir daugėjant senyvo amžiaus asmenų, vis dažniau sergama neurodegeneracinėmis ligomis. Taip pat sparčiai daugėja demencijos sindromo, kurio simptomai keičia žmogaus asmenybę, atvejų.

Demencijos paplitimas

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje demencija serga apie 50 milijonų žmonių ir kiekvienais metais diagnozuojama beveik 10 milijonų naujų susirgimų. Prognozuojama, kad 2030 m. sergančių demencija bus netoli 82 mln. Dažniausia jos priežastis yra Alzhaimerio ir kitos galvos kraujagyslių ligos. Demencija yra viena iš 10-ies dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o 2019 m. Europoje ir Amerikoje ji užėmė 3-iąją vietą. Neproporcingai nukenčia moterys: pasaulyje 65 proc. mirčių nuo Alzheimerio ir kitų demencijos formų sudaro jos.

Kas yra demencija?

PSO apibrėžia, kad demencija – tai lėtinis sindromas, sukeltas įvairių galvos smegenų ligų, kurios sutrikdo atmintį, mąstymą, elgseną ir gebėjimą atlikti kasdienę veiklą. Demencijos sindromas – simptomų kompleksas, kuriam būdingas progresuojantis kasdienę veiklą trikdančių pažintinių funkcijų (suvokimo, vaizduotės, orientacijos, gebėjimo skaičiuoti, mokytis, lyginti, vertinti ir pasirinkti, kalbos funkcijų) blogėjimas, trunkantis ilgiau nei 6 mėnesius ir nesusijęs su sąmonės sutrikimu ar netekimu. Demencija taip pat pažeidžia emocijas ir jutimus (klausą, regą, uoslę) bei sutrikdo kitus normalios socialinės elgsenos įgūdžius. Laikui bėgant pažinimo funkcijos tendencingai blogėja, o žmogaus priklausomybė ir neįgalumas didėja.

Demencijos poveikis

Pasaulyje demencija yra viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios ir priklausomybės priežasčių, tačiau ji nėra neišvengiama senėjimo dalis, kaip mano daugelis. Demencijos simptomai sunkėja pamažu ir jų neįmanoma išgydyti, todėl ši liga turi fizinį, psichologinį, socialinį ir ekonominį poveikį ne tik ja sergantiems asmenims, bet ir globėjams, šeimoms ir visuomenei. Demencija sergančių pacientų slauga reikalauja daug žinių ir kantrybės, o pagalbos poreikis priklauso nuo ligos stadijos ir vyraujančių simptomų (esant tam tikro laipsnio demencijai teikiama paliatyvi slauga). Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje vis dar nesuvokiama demencijos samprata ir nepakanka žinių apie ja sergančių asmenų priežiūrą. Dėl susiformavusių stereotipų, kad sergantiems demencija niekuo negalima padėti, atsiranda stigmatizacija, diagnostikos ir tikslingos priežiūros kliūčių. Todėl svarbu pabrėžti, kad apie šią degeneracinę smegenų ligą būtina žinoti ne tik specialistams, kurie teikia pagalbą demencija sergančius asmenis prižiūrinčiai šeimai, bet ir sergančiųjų šeimoms ir artimiesiems.

Demencijos rizikos veiksniai

Svarbiausias demencijos sindromo išsivystymo veiksnys yra amžius. Nuo 65 iki 85 metų susirgimų skaičius kas penkeri metai išauga dvigubai. Pastebėta, kad svarbus tiek kraujagyslinės, tiek Alzheimerio ligos demencijos rizikos veiksnys yra depresija. Kitiems veiksniams priskiriama:

• moteriška lytis;
• šeiminė anamnezė;
• Dauno sindromas;
• galvos traumos;
• širdies ligos, aukštas kraujo spaudimas;
• cholesterolis;
• nutukimas / nepakankamas fizinis krūvis;
• intoksikacija aliuminiu;
• cukrinis diabetas;
• nevisavertė mityba / vitaminų trūkumas.

Demencijos diagnostika

Demencija nustatoma klinikiniais tyrimais ir pažintinių funkcijų testais. Yra įvairiausių testų, kuriais vertinama pažintinių funkcijų būklė. Diagnostikos tikslais dažniausiai naudojami: protinės būklės mini tyrimas (angl. „Mini-mental state examination“, MMSE), laikrodžio piešimo užduotis ir penkių žodžių testas. Taip pat vertinama, ar nėra neurologinių sutrikimų. Alzheimeriui diagnozuoti svarbu išanalizuoti ligos vaizdą, pradžią ir eigą ir įvertinti, ar nesergama kitomis kraujotakos sistemos ligomis, kurios gali sukelti kraujagyslinę demenciją. Galvos smegenų neurovizualiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kraujo tyrimai) dažniausiai atliekami norint paneigti kitas būkles ar ligas.